Monte ft. Svaras - Sakai Radai (HQ + Lyrics)

Home
Donate
All
People & Blogs
Entertainment
Music
Gaming
Education
Howto & Style
News & Politics
Science & Technology
Film & Animation
Sports
Comedy
Autos & Vehicles
Nonprofits & Activism
Travel & Events
Pets & Animals

Visi būna labai laimingi kai gauna progą numalšinti savo troškulį,
bet nei puse iš jų nesidžiaugia kai reikia bent lašą savo laimės
atiduoti kitam už Ačiū, ir visų veiduose labai greitai atsiranda
šypsena kai šalta nakti juos pakviečia pasišildyti prie ugnies
bet tikrai nedauguma šalta nakti kuria ugnį ir leidžia prieiti prie jos kitiems...

[Priedainis x2]
Sakai radai savo laimę
Bet ar išties sakai radai savo meilę
Bet ar gali paliest radai savo kelią
Bet ar jis kelia, prieky šviesa matai sakai, bet ar žalia?

[Monte]
Milijonai nematomų kelių prieš mus nutiestu
Norim nenorim visi po vieną iš jų
Pasirenkam kaip kas sugeba
Vieni paskęsta kiti liepsnose sudega
Ir čia tikrai nieko nuostabaus,
Čia tiktai lašas jūroj
Gyvenimo žiauraus
Bet kad ir kaip sunku
Vistiek į priekį žengiu
Nežinodamas ar ateity,
Teks viešėti laimės pily
Kurią kiekvienas svajose pastato
Gaila ne kiekvienas ją pamato
Gal ir mano tokia sušikta dale
Su skausmo, ašarom, sruvančia širdim
Po viedmainį pasaulį klajoti, šilumos ieškoti
Naktimis, dienomis apie ją galvoti, apie ją svajoti
Daryti gabalus apie ją ir repuoti

[Priedainis x2]
Sakai radai savo laimę
Bet ar išties sakai radai savo meilę
Bet ar gali paliest radai savo kelią
Bet ar jis kelia, prieky šviesa matai sakai, bet ar žalia?

[Monte]
Iš nevilties galima prisigert
Prisisiurbt tiek mėšlo, kad varytu vemt
Kiekvieno jausmo viduje išvengti neina
Išsipagiriuojus jis vistiek nepraeina
Tuštuma kaip žaizda užgyja tik tada kai randam tai ko ieškota
Laimim tai dėl ko kovota, retai būna laimė dovanota
Todėl lieju kruviną prakaitą, kad galėčiau kalno viršūnę pasiekti
Galbut ten bus skirta laimę paliesti
Juk man reikia tiek nedaug, bet nors imk ir nusišauk
Kiek galima laukt kada ateis ta diena
Kai tvirtai stovėsiu ant kojų , kada išvysiu tą šviesų rytojų
Kur nebus virš mano galvos tamsių debesų, nebus jokių parkių supistų

[Priedainis x2]
Sakai radai savo laimę
Bet ar išties sakai radai savo meilę
Bet ar gali paliest radai savo kelią
Bet ar jis kelia, prieky šviesa matai sakai, bet ar žalia?

[Svaras]
Rūkau, minčių tamsoj save ardau
Kaip knygą vartau savo liūdesį,
Dienas kurias žudžiau,
Nežinau gal jos pačios žudėsi,
Girdžiu jų kuždesį
Atminty sustabdyti momentai, didingi monumentai,
Smulkmenos, neryškūs fragmentai
Jie man primena rudenį, žolės sudegusios kvapą
Mintys bėgo atgal tol kol radau pirmą tuščią lapą
Kaip pirmą raidę į pirmą grafą, aš įrašiau nedrąsiai
Bet nežinodamas, kad tonos švino reikės vienai aukso frazei
Kad kartais sunkiausia būna įmest iš po kašio
Tiktai tyliausi randai išmoko paprasto ačiū
Esmė ne metuose, ne spalvuose, ne kalbuose ir ne rasėse
Daug tiesos man jau atsivėrė kitose ciklo fazėse
Miesto žiburiai išmokė sekti žvaigždes suvokti, suprasti
Jos lyg šviesti kai visi žiburiai užges
Kiek daug ryžtingų, protingų, juokingų, o kur jų maršai
Minčių tyloj tiek drąsos ir taip slabo galvoti garsiai
Taip galima nuo pasaulio po antklode slėptis
Galima pabėgti, ir lėkti tol kol nebebus kur bėgti
Alkani nori valgyt, išbadieję sutiks ir ėsti
Nes jų pasauly tik kvailiai vaikšto vandeniu pėsti
Centrinės aikštės mena tik sakyklas ir kartuves
Žudikai senatvėj irgi myli anūkus ir žaidžia dartais
Irgi tiki išganymo vartais jaučia kaip kartais
Kažkas sumaudžia krūtinėj... (kas?) Gal tai širdis?

[Priedainis x2]
Sakai radai savo laimę
Bet ar išties sakai radai savo meilę
Bet ar gali paliest radai savo kelią
Bet ar jis kelia, prieky šviesa matai sakai, bet ar žalia?

By using our services, you agree to our Privacy Policy.
Powered by Wildsbet.

© 2021 vTomb

By using our services, you agree to our Privacy Policy.
Got it